Buhalterinės Apskaitos Kursai Biudžetinėms Įstaigoms ir Organizacijoms Klaipėdoje

PRAKTINIO MOKYMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO , KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, UGDYMO IR KĖLIMO KURSAI 
TĘSTINIS PROFESINIS MOKYMAS. BUHALTERIO - APSKAITININKO KOMPETENCIJA

Baigusiems kursus, išrašome pažymėjimą - sertifikatą.
Sertifikato išrašymas užsienio kalba - 30 €.
Egzaminas - 100 €.
Išlaikius egzaminą, rezultatai įrašomi į sertifikatą.
Tik Išlaikiusiems egzaminą, įgyjama Buhalterio/ės - apskaitininko/ės kompetencija.

Kursų tikslas – išnagrinėti biudžetinių įstaigų apskaitai keliamus reikalavimus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Kursų metu susipažinsime su reikalavimais keliamais atskiriems turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsniams, nagrinėsime praktinius pavyzdžius.

Buhalteriai tvarko buhalterinę dokumentaciją, rengia ataskaitas, atlieka apskaitos ir analizės operacijas. Daugelis buhalterių specializuojasi mokesčių mokėjimo srityje – skaičiuoja pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės ir kt. mokesčius, konsultuoja įmonių vadovus, apie tai kaip vienas ar kitas versle priimtas sprendimas atsilieps mokesčių mokėjimui. Jeigu firma yra didelė, buhalteriai gali pasiskirstyti veiklos sferomis – gali užsiimti tik finansų analize, planavimu ar biudžeto sudarymu, kainodara ar dirbti kitose srityse. Jie seka, ar teisingai mokami mokesčiai, ar išlaidos neprieštarauja įstatymams bei Vyriausybės nutarimams. Dalis buhalterių dirba dėstytojais mokymo bei mokslo įstaigose. Kiti gali būti samdomi laikinam darbui.
Apskaitininkai skaičiuoja, klasifikuoja, fiksuoja ir tikrina organizacijos vykdomas ūkines operacijas bei jų skaitines išraiškas. Apskaitininkai priskiriami prie žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojų. Darbo sudėtingumas bei apimtis ir apskaitininkų kvalifikacijai keliami reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, darbas yra specializuotas ir atitinka jų darbo sritį. Tai gali būti pirkimų-pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt. Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus ir savo žiniomis turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Kursų temos:

Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas (1 VSAFAS)
Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas; Biudžetinės individualaus įstaigos sąskaitų plano ypatybės (7 VSAFAS)
Ilgalaikis materialusis turtas (12 VSAFAS)
Nematerialusis turtas (12 VSAFAS)
Atsargos (8 VSAFAS)
Turto nuvertėjimas (22 VSAFAS)
Finansavimo sumos (20 VSAFAS)
Įsipareigojimai (17 VSAFAS)
Pajamos ir sąnaudos (10 VSAFAS, 11 VSAFAS)
Finansinės būklės ataskaita (2 VSAFAS)
Veiklos rezultatų ataskaita (3 VSAFAS)
Pinigų srautų ataskaita (5 VSAFAS)
Grynojo turto pokyčių ataskaita (4 VSAFAS)
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (6 VSAFAS)
Tarpinės ataskaitos (23 VSAFAS)

Programa: (gali keistis atsižvelgiant į dėstymo ir dėstytojo metodiką).

Temos pavadinimas ir turinio apibūdinimas.

1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų buhalterinės apskaitos darbo tvarka, principai ir ypatumai.
  1.1.Biudžetinių įstaigų buhalterijų darbo organizavimas.
  1.2. Apskaitos politika, VSAFAS ir kiti teisės aktai.
  1.3.Biudžetinės įstaigos ir jų steigimo tvarka.
2. Biudžetinės buhalterinės apskaitos lygybė ir ūkinių operacijų poveikis lygybei:
  2.1.    Turto sąvoka apskaitoje:
  2.1.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos uždaviniai.
  2.1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaita.
  2.1.3. Ilgalaikio turto analitinė apskaita.
  2.1.4. Ilgalaikio turto įsigijimas ir jo apskaita.
  2.1.5. Ilgalaikio turto nurašymas.
  2.1.6. Trumpalaikis turtas.
  2.1.7. Atsargos ir jų apskaita.
  2.1.8. Materialinių vertybių inventorizacija.
2.2. Nuosavybės esmė apskaitoje:
2.2.1. Asignavimų valdytojų teisė ir atsakomybė.
2.2.2. Skolintojų nuosavybė.
2.3. Apskaitinė lygybė ir ūkinių operacijų įtaka lygybei:
  2.3.1. Ūkinis įvykis.
  2.3.2. Ūkinė operacija.
2.4. Finansinis turtas.
3. Biudžetinių įstaigų finansavimo, piniginių lėšų ir išlaidų apskaita:
  3.1.1. Biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatos.
  3.1.2. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš valstybės biudžeto finansavimo tvarka.
  3.1.3. Tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto.
  3.1.4. Biudžetinių įstaigų išlaikomų iš savivaldybių biudžetų finansavimas.
  3.2.    Piniginių lėšų ir išlaidų apskaita.
  3.2.1. Kasos operacijos ir jų apskaita.
  3.2.2. Kitos piniginės lėšos ir jų apskaita.
  3.2.3. Kasinės ir faktinės lėšos ir jų apskaita.
  3.3.　 Kitos lėšos ir jų apskaita:
  3.3.1. Biudžetų lėšos specialiosios programos.
  3.3.2. Pavedimų lėšos.
  3.3.3. Depozitai.
4. Sąskaitos jų panaudojimas ūkinėms operacijoms registruoti:
  4.1.    Biudžetinių įstaigų pavyzdinis sąskaitų panas, jo ypatumai ir panaudojimas apskaitoje.
  4.2.    Sąskaitų klasifikacija ir rūšys.
  4.3.    Dvejybinio įrašo samprata ir esmė apskaitoje.
  4.4.    Sąskaitų debetas, kreditas, likutis.
5. Apskaitos ciklas
  5.1.    Ūkinės operacijos ir pirminiai apskaitos dokumentai.
  5.2.    Ūkinių operacijų registras.
  5.3.    Bendrasis ir kiti žurnalai.
  5.4.    Memorialinė orderinė apskaitos forma.
  5.5.    Didžioji knyga ir jos pildymo tvarka.
  5.6.    Biudžetinių įstaigų vykdomi atsiskaitymai ir jų apskaita:
  5.6.1. Atlyginimų nustatymo tvarka biudžetinėse įstaigose.
  5.6.2. Švietimo įstaigų darbo apmokėjimas.
  5.6.3. Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas.
  5.6.4. Darbo užmokesčio apskaičiavimas.
  5.6.5. Ligos pašalpos.
  5.6.6. Išskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo mokėjimo tvarka.
  5.6.7. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis.
  5.6.8. Atsiskaitymai už trūkumus ir nuostolius.
  5.6.9. Tiksliniai ir kiti atsiskaitymai.
  5.7.    Ūkinių operacijų perkėlimas į sąskaitas.
  5.8.    Ataskaitinio laikotarpio pabaigos operacijos:
  5.8.1. Palyginimo ir kaupimo principų esmė apskaitoje.
  5.8.2. Ataskaitinis laikotarpis.
  5.8.3. Sąskaitų koregavimas.
  5.9.　 Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas, sąskaitų uždarantieji įrašai.
6. Biudžetinių įstaigų atskaitomybė:
P.S. formos yra reglamentuotos 2-jeme ir 6-jame VSAFAS
  6.1.    Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtis.
  6.1.1. Balansas.
  6.1.2. Pelno (nuostolių) ataskaita.
  6.1.3. Aiškinamasis raštas,
  6.1.4. Kiti priedai: segmentai, pinigų srautų ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita.
7. Darbo santykiai ir personalo apskaita:
  7.1.    Darbo sutartys.
  7.2.    Personalo priėmimo-atleidimo tvarka.
  7.3.    Atostoginiai ir jų kompensacijos.
  7.4.    Deklaracijos ir Ataskaitos VMI ir VSDFV.
8. LR mokesčių sistema.
9. Ištisinis uždavinys:
  9.1.    Ūkinių operacijų atvaizdavimas pildant pirminius apskaitos dokumentus.
  9.2.    Ūkinių operacijų fiksavimas žurnaluose.
  9.3.    Duomenų iš žurnalų perkėlimas į sąskaitas.
  9.4.    Analitinių kortelių pildymas.
  9.5.    Darbinės atskaitomybės lentelės sudarymas.
  9.6.    Finansinės atskaitomybės rengimas.